Ugnė Andrijauskaitė
Patriarchato kūrimas: moterys Mesopotamijos civilizacijoje
Iki susikuriant pirmosioms civilizacijoms, senovės žmonės gyveno bendruomeninėse kultūrose, kurių daugumoje vyravo matriarchalinė sistema. Svarbiausia bendruomenės dalis buvo motinos su palikuoniais. Motinos rūpinosi vaikais, o vyrai maisto paieška ir bendruomenės saugumu.[1] Drauge su Neolito revoliucija ir civilizacijų kūrimusi atėjo daugybė socialinių pokyčių, kurie smarkiai įtakojo moters padėtį to meto visuomenėje daug kur matriarchatą pakeitė patriarchatas, o moters padėtis visuomenėje ėmė keistis, dažniauisiai prastėti.
Remiantis knygomis Joan Oates Babilonas, Gerda Lerner The creation of patriarchy, Robert S. McElvaine Eves seed, Andrej Domašnev, Tamara Drozdova Iš amžių glūdumos, Janina Varnienė Senosios civilizacijos galime nagrinėti, kaip kito moters padėtis visuomenėje, kokias teises ir laisves turėjo Mesopotamijos moterys, kaip moterys buvo vaizduojamos to laikotarpio vaizduojamajame mene, bei kokį vaidmenį vaidino kultūriniame ir religiniame gyvenime.
Daugumoje Mesopotamijos valstybių buvo stipri patriarchalinė sistema. Šeimai vadovavo tėvas, valstybei karalius, kurio pareigybė paveldima tėvo linija. Patriarchališkumą išduoda ir pareigybių pavadinimų vertimai. Šumero laisvųjų piliečių susirinkimo žemesnioji pakopa vadinosi vyrais, valdovas lugal didis vyras.[2] Hamurabio teisyne laisvojo piliečio sąvoka avilum paprastai išverčiama kaip vyras.[3] Netgi mokykloms lentelių namams vadovavo lentelių namo tėvas.[4] Asirijoje šeima buvo patriarchalinė, o teisės negynė moters interesų. Moteris turėjo besąlygiškai paklusti vyrui ir net po vyro mirties neturėjo teisės rinktis tolimesnio gyvenimo privalėjo ištekėti už kurio nors vyro giminaičio. Ir tik tuo atveju, jei šeimoje nebuvo vyresnių nei 10 metų vyrų, našlė galėjo pati spręsti dėl tolimesnio savo likimo.[5]
Vis dėlto galime daryti prielaidą, jog Elame dar egzistavo gentiniai santykiai, matriarchato liekanos, mat Elame valdžia paveldima buvo ne tėvo, bet motinos linija. Tačiau laikui bėgant, buvo pereita prie patriarchalinių santykių.[6] III Ūro dinastijos valdymo laikotarpiu veikę su santuokos įstatymu susiję aktai parodo, jog moterų teisinė padėtis netgi buvo tokia pati kaip vyrų.[7]
Pirmieji žymesni teisiniai moterų suvaržymai atsirado XXIVa. pr. Kr., kai Lagašo valdovas, karalius Urukagina išleido keletą ediktų. Vienas buvęs draudimas moterai tuoktis su keliais vyrais, taigi matome, jog iki tol buvo leidžiama daugvyrystė. Panaikinus galimybę moterims tuoktis su keliais vyrais, vyrai vis dar galėjo tuoktis su keliomis moterimis. Moterys, nepaklususios naujai taisyklei, turėjo būti užmėtomos akmenimis. Taip pat už nepagarbų kalbėjimą su vyru moteriai grėsė bausmė burnos užkišimas įkaitintu plytgaliu.[8] Galutinai patriarchalinę sistemą įtvirtino Hamurabio teisynas.[9]
Nepaisant iš šalies sudėtingai atrodančios moters padėties to meto visuomenėje, moterys sugebėdavo daryti nemažą įtaką valstybės valdymui, ar net valdydavo savarankiškai. Yra buvę atvejų, kai sutartys (dažniausiai taikos) sutvirtinamos valdovų palikuonių vedybomis. Į svetimas karalystes nutekėjusios princesės vadinino svarbų politinį vaidmenį buvo tarsi gimtojo krašto diplomatės vyro valdomoje valstybėje.
Asirijos valdovui Asarhadonui rengiant žygį į Persiją, buvo reikalinga palaikyti gerus santykius su Babilonija, mat Asarhadonas planavo ją panaudoti kaip savo bazę. Valdovo motina ir babilonietė žmona padėjo skatino Asirijoje garbinti ne tik Marduką, bet ir jo sūnų Nabu. Dėl to Asirija ir Babilonija gyveno taikiai, o Asarhadonas galėjo vykdyti savo planus.[10]
Po Karaliaus Šamši Adado mirties 811m. pr. Kr. net penkerius metus karalienė Semiramidė valdė kaip sūnaus Adad Nirario III regentė. Jos rankose buvo sukoncentruota reali valdžia: karalienė pati savo vardu skelbdavo sprendimus.[11]
Išlikusiuose karalių sarašuose paminėta vienintelė karalienė Ku-baba, valdžiusi Kišo miestą apie šimtą metų (anot įrašų). Vėliau karalienės asmuo sudievintas, deivė Kubaba buvo Šiaurės Mesopotamijos globėja.[12]
Į Babilonijos sostą įžengus Šamašmudamikui, užmegzti glaudūs santykiai su Asirija, o sutartį sutvirtino pasikeitimas karališkomis jaunamartėmis. Apie 80 metų trukusiai taikai palaikyti didžiulės įtakos turėjo svetimuose dvaruose gyvenusios karalienės.[13] 614 m. pr. Kr. Medijos karaliui Kiaksaru įsiveržus į Asiriją, į kovas atskubėjo ir Babilonijos valdovas Nabopolasaras. Tarp jų sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta sutuokus Nabopolosaro sūnų Nabuchodonosarą su Medijos karaliaus anūke Amiitis.[14] Beje, vienas iš pasaulio stebuklų kabantieji Babilono sodai buvo Nabuchodonosaro pastatyti būtent Amiitis, kuri ilgėjosi gimtosios Midijos kalnų, tam, kad primintų jai tėvynę.[15]
Moteris vaidino svarbų vaidmenį pasaulio ir žmogaus sukūrimo mituose. Šumerų pasaulio sukūrimo mite deivė Nammu sukūrė dangaus dievą An ir žemės deivę Ki. Babiloniečių mite deivė Tiamat (chaosas[16]) pagimdo dievus ir deives. Asirų mite išmintingoji deivė Mami (Nintu) iš molio nulipdo žmones, tačiau gyvybę jiems suteikia dievas Ea.[17] Moteris Mesopotamijos mitologijoje suvokiama kaip kūrėja ir gimdytoja, bet moters įvaizdis Enuma Elish[18] galbūt leido kitaip neigiamai interpretuoti moters reikšmę vėlesniuose pasaulio sukūrimo mituose.
Archeologų rasti deivių atvaizdai dažnai esti apsupti ožkų, gyvačių ir paukščių. Šie simboliai leidžia suprasti, kad moteriška dievybė buvo atsakinga už derlingumą ir vaisingumą. Šumero gyventojai šią dievybę garbino Ninhursag ir Inannos, Babilonijos Kubab ir Ištar vardais. Deivė palaikė artimus ryšius su mėnuliu jos mistinių jėgų bei įtakos gamtai ir metų laikų kaitai simboliu, taip pat įkūnyjo santarvę tarp žemės ir žvaigždžių, žmonių ir gamtos, gimimo ir mirties.[19] Iki šių dienų yra išlikę žymių deivės Ištar vartų liekanos. Juos Babilonijoje pastatė Nebukadnecaras II. Einant Procesijų keliu pro Pro Ištar vartus buvo galima patekti į švenčių namus Bit Akitu.[20] Ištar vartai buvo reikšmingi svarbiausiuose Babilonijos ritualuose.
Dažnai Mesopotamijos civilizacijoje moterys (valdovų dukros) būdavo skiriamos žynėmis. Sargono valdymo laikas įsteigta nauja mėnulio dievo vyriausiosios žynės tarnyba. Pirmoji šias pareigas ėjo pačio Sargono duktė Enheduana. Ji buvo pati žymiausia šioje žinių linijoje, iki šių dienų yra išlikę nemažai himnų, sukurtų jos pačios.[21] Enheduana laikoma pirmąja žinoma poete moterimi. Karaliaus Išme Dagano dukra Enanatuma buvo vyriausioji Nanos žynė. Ji Ūro mieste atstatė šventavietę Giparku. Iš vėlesnių laikų užrašų yra žinoma, jog buvo atnašaujama ankstesnėm vyriausiosioms žynėms entu, tarp jų ir Enanatumai, vadinasi, egzistavo tam tikras entu kultas.[22] Galime daryti išvadą, jog Enanatuma buvo svarbi asmenybė.
Be tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme bei religinių pareigybių, Mesopotamijos moterys užsiėmė ir kitomis veiklomis.
Senosios Babilonijos karalystėje gyveno naditum kategorijos žmonės. Naditum moterys žynės, priklausė šventyklai, bet didesnį vaidmenį vaidino Babilonijos ekonominiame gyvenime dalyvavo verslo sandėriuose, teikdavo paskolas ar prisidėdavo prie prekybos ekspedicijų.[23] Be naditum, intensyviai dalyvaujančių ekonomikoje, buvo ir sabitum smuklės savininkės, gaminančios bei parduodančios svaigiuosius gėrimus, o taip pat tarpininkaujančios smulkiųjų prekių pardavime.[24]
Babilonijos pramonėje svarbi šaka buvo kvepalų gamyba. Nemažas vaidmuo čia teko moterims.[25] Medicinos pažanga taipogi neapsiejo be moterų akušerėmis buvo išskirtinai tik moterys, tačiau kaip bebūtų keista, nepaisant to, jog deivė-gydytoja Gula buvo moteriškos lyties, moteris gydytoja tėra minima tik kartą Senosios Babilonijos tekste iš Larsos.[26] Gydytojai-magai ligonius lankydavo su vadovėliu, sudarytu iš 5 dalių, kurių viena buvo skirta moterų ligoms, susijusioms su nėštumu ir bloga mityba.[27]
Apie daugybę egzistavusių moterų pareigybių galime sužinoti iš Bau šventyklos Lagaše ekonomikos užrašų. Šventyklą administravo Urukaginos žmona, karalienė Šagšag. Ji taip pat atliko ir vyriausios žynės pareigybes. Karalienės personalą sudarė apie 150 moterų vergių, dirbančių verpėjomis, vilnos velėjomis, aludarėmis, malūnininkėmis, virtuvės darbininkėmis. 6 vergės smulkino maistą kiaulėms šerti, 27 vergės patarnavo virtuvėje. Dar karalienei priklausė vergė dainininkė ir keletas muzikančių. Karališkosios šeimos palikuonys turėjo nemažai moterų patarnautojų kiekvienas po žindyvę, auklę, keletą tarnaičių bei keletą vergių, smulkinančių maistą.[28]
Nemažai moterų vertėsi taip vadinama pirmąja profesija pasaulyje prostitucija. Prostitucija buvo leidžiama, šios profesijos atstovės netgi turėjo deivę-globėją Inaną (Ištar). Prostitucija buvo glaudžiai susijusi su šventyklomis šventyklos turėjo savo haremus, kuriose tarnavo vergių dukterys, vadinamos harimtu,[29] taip pat kaip prostitutės buvo parduodamos skurdžių dukterys arba prasiskolinusių vyrų žmonos ir dukros.[30]
Bėgant laikui, keitėsi reikalavimai moterų išvaizdai. Šumerų laikais moterys dėvėjo tunikas, susegtas ant kairiojo peties, viena ranka buvusi apnuoginta. Ilgi plaukai supinti į kasas, sukeltas ant galvos.[31] Viduriniosios Asirijos įstatymuose ištekėjusioms moterims bei našlėms draudžiama išeiti į gatvę neprisidengus galvos. Tik vergės ir prostitutės, kurios buvo netekėjusios, galvą privalėjo palikti nepridengtą.[32] Tačiau ištekėjusių moterų galvos pridengimas veikiau buvo privilegija, negu apribojimas. Ištekėjusios moterys buvo gerbiamos, o greta įstatymo, liepiančio dengtis galvas, yra ir įstatymas, numatantis bausmes moterims, neteisėtai dengiančioms galvas išrengimas nuogai, išplakimas lazda (50 smūgių) ir galvos apipylimas derva.[33]
Mesopotamijos civilizacija žmonijai atnešė daugybę mokslinių ir socialinių naujovių. Pastarųjų svarbiausioji patriarchalinės sistemos sukūrimas ir teisinis įtvirtinimas. Patriarchalinė sistema buvo statoma apie pustrečio tūkstančio metų ir tik nuo XIX a. pabaigos ji pradėta griauti.
Dar Hamurabio įstatymuose surašyti moterų teisių apribojimai kai kuriose valstybėse galioja iki šių dienų. Ypač musulmonų pasaulyje galime rasti daugybę sutapimų su Mesopotamijos papročiais, pavyzdžiui, ištekėjusios moterys privalo dengti galvas ir veidus, o už svetimavimą ar net galimas mintis apie svetimavimą moterys gali būti viešai užmėtomos akmenimis.
Ir nors moters padėties raida Tarpupio visuomenėje išsivystė į tūkstančius metų trukusią moterų priespaudą, civilizacijoje gyveno daug iškilių moterų asmenybių kuriomis šiandien žavimasi ir kurių palikimas buvusi įtaka, mitai bei joms skirti tokie statiniai, kaip Kabantys Babilono sodai, sukelia nuostabą ir dar ilgai stebins mūsų ainius.